išžioti

išžióti 1. tr. Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ atverti (burną, nasrus, snapą): Smakas, išlindęs iš urvo, jau lervoja an karaliūčią išžiojęs nasrus BsPII303. Grįžo visiškai uždusęs, plačiai išžiota burna J.Balt. ║ refl. SD236,322, H157, R, MŽ, D.Pošk, Sut, I, N, K, M, LL209, Š, Rtr, DŽ, NdŽ atverti (burną, nasrus, snapą): Teip jau blogai, sutino visas veidas, nebegaliu nei išsižiót Kpr. Buvau saugume sumuštas, išsižiót negalė[ja]u Lp. Aš Dievo vieto[je] sutvarkyčiu: keikūnas bjaurojas – išsižiõtų i nebsusičiauptų Krš. Rėkia, nat užupenčiai matos, kaip išsižiójęs Aln. Atėjo kumelė išsižiójusi iš tvarto prie kareivių, tie ir pabėgo Brt. Prieš vėją pastovėjau išsižiójus i apsirgau Klt. Lig parduotuvei nueinu, tai tiktai išsižiójus gaudau orą Slm. Viena boba išsižiójo, ėmė žiovaut, ir iššoko žandas Pv. Nė išsižiót per muses negali (labai daug musių) Gs. Kiaulei, ka pjauji, į snukį įdedi akmeniuką, ka būtų išsižiójus, ka žarnos nesušustų Raud. Išsižiójus višta atalėkė, gal miežių pririjus ar akuotas gerklėj Klt. O aš po liežuvio pakišiu tą tabletę, išsižiósiu, tikrys – neras Trk. Ka išsižiójo, kad artie būčio buvusi, būt prarijęs End. Ka išsižiójo, baisiausiai šnypšta tas šeškas Rnv. Šiaudų grįžtę susuka, karvę pažaboja, ka būtų išsižiójus Všk. Vilkas neišsižiójęs avelės nenustvers, lekia išsižiójęs Klt. Taip miegta išsižiójęs, gerai, kad nė[ra] musų̃: prilėktum pilna burna, galėtum tik ryti kaip saldainius Vkš. Geriaus eik, pakalnėj stokis, užsimerkęs išsižiokis (sako avinas vilkui) LMD(Sln). Tas smakas išsižiojo – įmetė jam keturis jaučius į gerklę LTR(Bsg). Pamatęs ateinantį žmogų, išsižiojo jau loti J.Bil. Tada [velnias] su visomis sylomis kaip koks levas, išsižiojęs ant prarijimo, užpula ant dūšios P. Žąsys išsižiójusios nori gerti, mat leguoja J. Ogi dabar kasdien kiekviens, mėsos išsižiódams ir daugsyk kaip šuo išplėšdams, vargina būrą K.Donel. Kada tas apgynėjas nusivijo, žmogelis iššoko iš rugių ir pradėjo liet poną, ir teip liejo, kad tas pons išsižiojo ir vėl užsičiaupė BsPIII41(Nm). Jei nori, kad piktumas pereitų, reikia išsižiojus pabūti prieš vėją LTR(Trgn). Neišsižiójusiam musia gerklėn neįskris JT383. Išsižiójo – nent plaučiai matosi Vel. Išsižiójo, kad pilvo galas matyti Šv. Ka išsižiójos, pradėm subinė matyti NmŽ. ^ Išsižiojo lyg rupūžė karštą dieną LTR(Auk). Ir išsižiojo kaip menkė Dr. Išsižiojęs kaip Gaurės vepelis LTR(Kv). Išsižiojęs kai mintuvai LTR(Jz). Neišsižiok kaip su mintuvais LTR(Krt). Išsižiójęs kaip karosas LTR(Vdk). Ko išsižiójai, kad varna į koserę įlėktų? Mrj. Išsižiójo, kad net varna prarytų Mrj, Kt. Nebūk išsižiójus – varna gerklę prišiks Antš. Išsižiójus kaip varniukas Krk. Išsižiojo kaip vartai TŽIII378. Ko eini išsižiójęs lyg dagį prarijęs LTR((Žvr). Stovi išsižiójęs lyg mietą prarijęs Pln. Išsižiójus kaip kišenė LTR(Šš). Išsižiójęs kaip smakas LTR(Rs). Išsižiojęs kap dešimt dienų nevalgęs LTR(Auk). Kas gyvas be balso, o numiręs išsižiója? (žuvis) Sim. Kad anas išsižiót[ų] ir nesusičiaupt! (toks keiksmas) Adm. Kad tu išsižiõtum! Ds.

išsižiotinaĩ adv.: Andriukas paklaimėje jau dešimtą kartą išsižiotinai stebina savo sermėguotą sėbrą rš. ║ tr. prk. išleisti, netekti: Aš keikuos tau (Perkūne), jog pirmiaus liuosas gyvybą muno išžiosiu, ne šį kardą priš neprietelius muno ūkės iš rankų paleisiu S.Dauk.

2. refl. prabilti, prakalbėti, pasakyti (ppr. prieštaraujant): Nedavė apie tai nė išsižióti BŽ152. Noru prašnekti, neleida išsižióti Krš. Visi matė, o nėkas neišsižiójo Rdn. Išsižiójau tada do i aš apie valdžią – kad nenueit[ų] toliau Klt. Senas dabar negalì išsižióti – nukvakęs, durnas, nėko neišmanai, tylėk Krš. Užsiaugins tokį velnį, kad išsižióti negalės Krš. Velnio liežuvis: kitas ir išsižióti negalia Krš. Kitas nusmuręs piršlys – išsižiót nemoka Šd. Vaikam tai nėr kap išsižiót, o tėvai gali pasakyt Pv. Išsižiók, tėvai, subark [išdykėlius] – aš viena turu šūkaloti Rdn. Jeigu kur išsižiójai, tai pavedėj[o] miškan, duobę išsikask, ir užumuša Kpč. Daug metų pragyvenę visaip išsižiójam Pg. Kad aš vis netyčia išsižióju, išsprūsta žodis, o čia mat reik prikąst liežuvį Snt. Ani išsižiót neduoda, kai ažrėks, ir turi tylėt Skdt. Ji savo vyrui neleidžia nė išsižiót Dkš. Ponas kai ponas, o kai ponia išsižiõs (žmona galutinai reikalus patvarko) Nmj. O iš jaunųjų – nemoka anys nei išsižiot Žb. Tas tik išsižiója, tep ir pliaukšteli kap per balą Srj. Ką išsižiójai – įteps (įskųs), ir neškis Alvt. Aš pati išsižiójau ne vietoj Lg. Vyrai daugiau išsižiódavo ir pakliūdavo – tylėt reikėjo, ką biednas padarysi Kbr. Tu pirmas išsižiójai, kad reikia važiuot Srj. Kai tik aš išsižiódavau, tuo mane pažydavo, iš kur aš Smln. Tik man neišsižiók prieš vaikus Sn. Gerai padarei, kad neišsižiójai Dkš. Del atskirų mano pastebėjimų, išdėstytų „Švietimo Darbe“, jis nė neišsižiojo, nepasakė, kur mano klystama J.Jabl. ^ Dėl tos skylės visi tylės, tik tu vienas išsižiójai LTR(Vlkv, Lkč). Pirma pagalvok, paskui išsižiók LTR(Alks). ║ prasitarti: Niekas nekaltas, aš pati išsižiójau Sur. Vos neišsižiójau – būčiu pasakiusi, ko nereik Krš. Niekam nieko nesakiau, tik tau išsižiójau Jrb. Vienam išsižiójau, tas visiem apskalatijo Ds. Išsižiójai ir išsižiójai – jau ir eis kalbos, nebsugausi Krš. Be reikalo išsižiójau, kad karvę parduosiu Klov. Durnas vis išsižióji, žodis vis išlekia Lkš. Tik jau neišsižiók apei tą mergą – paskuo daužys stalus prisprogęs Trk. ║ tr., intr. pratarti: Kitąkart taip neišsižiójo nėkas tokių bjaurių žodžių Akm. Kaip ana šitiek gali išsižiót pasakyt Dglš. ║ dainuoti: Dainų buvo, daba nebė[ra] nė girdėti – bijo išsižióti Sd. Daba tokios jaunos nė išsižióti neišsižió[ja], o mes ka jauni dainiuodavom Kv. ║ imti rėkti, surikti: Išsižiój[o] jis su visa kosere Drsk. Reikia gražiai pasakyt, o ne tep išsižiót Al. Tas daktaras kap išsižiój[o] an manę Mrc. Ko taip išsižiójai kaip anyta ant marčios? LMD. Pastukoj[o] apie grobus [gydytojas], ir išsižiójau Dsm. Jei Pranis pradės kriokti, ką nori daryk: ar nešiok, ar linguok, kaip išsižiós ir krioks End. Gerklėj balsas prapuolė iš strioko (vilką pamatė) – neišsižióju Klt. 3. refl. prk. nustebti: Kaip nunešiau pareiškimą, direktorius net išsižiójo Mžš. Aš ir išsižiójau besiklausydama Vkš. Pasako kainą, ir išsižióji Krš. Močeka ir išsižiójo – kaipgi čia dabar, paliko [našlaitę] miške apynuogę, ateina gražiausiais rūbais (ps.) Sld. Švento Jono rytą Pimpė išėjo į kiemą ir išsižiojo pamatęs – ant kamino akėčios J.Paukš. Išsidabyk, vaikeli, išsidabyk, tegu visi tavę pamatę išsižiója PnmŽ. 4. refl. part. praet. žiopsodamas; su žiopla veido išraiška: Šauku jau dideliai, veiza išsižiójęs, – negirda Trk. Išsižióję [vaikai] klauso ir nieko nežino Drsk. Atsisėdo par veselę ir veiza tie jauniejai kaip varnos išsižióję Sd. Eini išsižiójęs ir virsti užtai Sur. Vaikščio[ja] išsižiójusi po miestą, žvalgos Krž. Dega lašiniai, o ana stova išsižiójusi Trk. Išejo [mergina] už kito, o tas i paliko išsižiójęs Krš. Eik, tinginy, eik dirbti, kam stovi taip išsižiójęs K.Donel. ^ Išsižiojęs nestovėk VP19. Duodamas imk, mušamas bėk, o išsižiójęs nestovėk End. Stovi kaip Magdžia išsižiójęs Pnd.

išsižiójusiai adv.: Neveizėk teip išsižiójusiai ir atrasi Šts. Mes neišsižiójusiai gyvenam Ppl. ║ žioplas: Toks išsižiojęs vaikas N. Kur tokį išsižiójusį berną dėt Drsk. Ans ir pasišnekėti toks neišsižiójęs, nė nėko Trk. Negirtas žmogus nėko, nė[ra] išsižiójęs negirtas Trk. Teip tau i reikia – kam toks išsižiójęs?! Mžš. Išsižiójus ir ašiai Aln. Jonas toks elektrikas išsižiójęs, ir sudegino kabelį Slm. Aš nebuvau amžinai išsižiójusi, muni visur samdė Grd. Ką toks išsižiójęs daiktas supras Skr. Išsižiójęs daiktas ir išsižiójęs Kv. Vyras ūkė[je] ramstis, ką ta boba išsižiójusi Krš. Ka jau vyras išsižiójęs bus, kas jau bus? Jrb. Išsižiójusi motriška – blogai Sg.

5. refl. part. praet. vartojamas veiksmo intensyvumui žymėti: Išsižióję mergos laukia bernų Dglš. Daug metų smerčio laukiu išsižiójus Grnk. Visi išsižioję laukia lytaus ir šilimos Žem. Išsižióję jau laukė parvažiuojant Krž. Vaikai visada išsižióję (laukia gauti naudos), tik duok ir duok Brš. Ka aną užkibini, pula išsižiójusi Yl. Už nėką tura [šventvagiai] peklą, kuri jau kas valandą išsižiojusi lauka ant jų prarijimo P. Teip klauso visi išsižióję Antš. Labai žemai ir nuoširdžiai ačiū Tamstai ažu pažadėtą knygą, išsižiojęs lauksiu ateinant A.Baran. Kiek te žmonių išsižióję, liežuvius iškišę, žiūri, kaip vaiką neša par bažnyčią Pnm. Mes klausėmės išsižióję, ka jie ėmė dainuot – gražiai dainavo Rd. Maži piemenėliai išsižioję klausė, ką čion bobos šneka Tat. Nelėk išsižiójęs, veizėk į šales Krš. Lekia išsižiójus uogaut, aždirbs Klt. Jau išsižiójęs jis laukia [pensijos], kad leistum, vienu kartu [pragertų] Bsg. Laukia tiktai išsižiójusi, kas kumet ką duos Slnt. Prie pinigų tas pilvočius puola išsižiójęs Tr. Vaikai, muni apsistoję aplinkuo, veiza išsižióję Trk. Teip aš veizu išsižiójusi, kaip ans moka įtikinti End. Lekia išsižióję, visur jiem reik, visur lenda, – vyrų toks protas Jd. Veizėsma išsižióję, kur ans (orlaivis) leka, o kokia baimė! Lk. Vaikas klauso išsižiójęs Dglš. Išsižiójus klausau, tai vos kelintą dešimtą žodį [žemaitišką] suprantu Kpč. Dainuoja [per televizorių], kad gražu – žiūrim išsižióję Kp. Daboju išsižiójus, būdavo, vaikas in šitą šunobelę – noris obuoliuko Klt. Dabar tai va, vaikai susėdę išsižioję klauso, ką dideli šneka Kpr. 6. refl. prk. nusilpti, pailsti: Jau buvau išsižiójus – neužlipau nė skadais Brb. Išsižiójęs, tik tik dūsuoji Drsk. Senelis, būdavo, ateis privargęs, išsižiójęs Lel. Šitoks gi daininykas, jau išsižiójęs, pridainuos Klt. Išsižiójus, būdavo, rišiu tuos linus viena ant lauko Jrb. Reik i paskvarbyti, i pasilankstyti, o senas esi išsižiójęs Krš. Prieš kalną lipt reikia, tai pūtuok išsižiójus Svn. Padirbu ką ir išsižióju – besveikatė Krš. Akys karvės indubę, visa išsižiójus Klt. ║ part. praet. girtas: Ir ateina butelka nešinas, tai prigera ir vaikščio[ja] išsižióję Sd. Puslitrį išgers su vyru, tai vyras jau išsižiójęs, o ji nieko Antš. Atejo išsižiójęs, lipa į mašiną – neveža Trk. 7. refl. menk. mirti: Ka dėsiu, ka ir išsižiósi! Trk. Dėsiu snukin ir išsižiósi! Aln. Rodos, duočiau į snukį, tai išsižiótum Snt. Išsižiós, ir tiek – visims tas pats Krš. Kiek te žmogaus gyvybės – išsižiósi, ir bus Drsk. Gal šiandien ryt išsižiósi, ir po viskam Antš. Sėdėtai sėdėtai vienas ir išsižiotái Drsk. Nerėk akis pastatęs – išsižiósi ir tujan vienuokart Ps. Žemelę knisiau knisiau ir išsižiósiu beknisdama Trgn. Širdis kumet tvákst tvákst, ir išsižiósi Krš. Išsižiósi ant viso turto, ir pasibaigs Šmn. Ir mano seselė dirbo lėkė, kol išsižiójo Slk. Kap tu išsižiósi, tai kam pinigai liks? Lp. To šleivukė išsižiój[o] ir nuvažiav[o] namoj (buvo palaidota) Drsk. Ai karšta, buvo pasdarę teip negera, jau misliau – išsižiósiu Slk. Visgi reikia kai kas dirbt, susinėręs rankas ir lauk, kol išsižiósi PnmR. Tokiam vyriškuo adatą suleido ir išsižiójo Krš. Baigias gyvenimas, laukiu, kad tik greičiau išsižióčiau Svn. Spyrei į tą didįjį pilvą, ka tu, žalty, išsižiõtumi! Trk. Sėdo, pavalgė ir išsižiójo Krš. Kirto, kirto, kelmas ūžt, boba blinkt ir išsižiojo LTR(Kb). Žmogus esi svetys: čia esi, čia ne – jau ir išsižiójęs Krš. ║ Sur nudvėsti: Negyvas katukas, išsižióję, tokis geras Drsk. Kam uždengei viščiukus – išsižiõs, ir bus Sem. Nueinu ryto – guli paršelis išsižiójęs Klt. ║ patrūkti, nepajėgti: Ūkė[je] paliksi be vyro rankų ir išsižiósi Rdn. ║ patekti į beviltišką padėtį: Gandina – dujas užsuks, žiubalo neduos, ir išsižiósma Krš. 8. refl. prk. prasiskleisti, atvipti, prasiskirti: Išsižiójo, kaip gražu, lubinai kaip žvakės Všk. Praskiepas išsižiójęs – apsileidęs vaikis Krš. Visi plyšiai jau išsižiojo N. Čia su šniūreliu susiriša sijonuką, tas prarėžaitis ir išsižiós End. Vaikali, užsitrauk klyniuką, taip negražiai išsižiójęs Krš. Ažsisek keturką – išsižiójus Ign. Susisek kaklą: išsižiójęs, negalì žiūrėt Jrb. | Užkabino [katinas nagais], net išsižiójo mėsa Sur. Žambas kirvio teko į koją lig kaulo, išsižiójo ta žaizda Bsg. | Išsižiója gijos, vienos aukštai, kitos žemai Všk. Su sauja maigai, anos (avikirpės žirklės) išsižiója Sld. ^ Dėk koją ant kojos, kišk, kur išsižióję (ausk) Pjv. Kelk koją per koją, kišk, kur išsižiója Škn. Koja mina, pilvu trina, išsižioja – kiša (audžia) Pn. ║ suskilti; suplyšti; sutrūkti: Oi, bulvės išsižiójusios, – jau reik nešt nusunkt Jrb. Geltonos slyvos [būdavo] išsižióję, sutrūkę, dabar nebėra tokių slyvų Kvr. Kai kalbėsi [kepdama duoną], bus bakanai išsižióję (juok.) Krns. Duona tiek negražiai sukepė, žiaunos išsižiójo Rm. Pyragas gerai iškepęs, tik išsižiójęs Ūd. Durys išsižióję, neažsidaro gerai Klt. Plekšt ankštis išsižiojo, ir visi penki žirniai išvydo dienos šviesą J.Balč. Lovys nuo saulės jau išsižiójo Snt. Niekočia pabuvo an saulės, tai ir išsižiójo Eiš. Viršūnė [bato] išsižiójo, ir nebuvo kuo aut Adm. Kalė batus, vėl išsižiójo Ėr. Man batai jau išsižióję Mžš. 9. intr. prk. prasiskirti: Neišžiója tep [nytys] Db. \ žioti; apžioti; atžioti; įžioti; išžioti; pažioti; peržioti; pražioti; razžioti; užžioti